Sidabravo gimnazijos bendruomenė kartu su Šeduvos kultūros ir amatų centro Sidabravo ir Beinoravos skyrių darbuotojais Eugenijumi J. Ir Rimu O. prisidėjo prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimo – paminėti Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną: „Niekas nežadėjo nelaimės šią tykią priešaušrio valandą.Tačiau ji jau sliūkino į tūkstančius namų, ramiai prieš dienos darbus besiilsinčių sodybų, į tūkstančius šeimų, nė nenujautusių, kad ši paskutinė nakties valanda daugeliui taps ilgesingais prisiminimais apie tai, kai visi dar buvo drauge. Niekas nė nesapnavo, kad išaušusi diena į šipulius sudaužys jų pasaulį, sutraiškys likimus, suluošins gyvenimus.“ (Bernardinai. Lt.).
Šių metų Gedulo ir vilties dienos paminėjimo pilietinė iniciatyva „Vilties paukštis“ pakvietė mokinius būti aktyviais minėjimo dalyviais gyvoje istorijos ir pilietiškumo pamokoje. Renginio metu mokiniai klausėsi tremtinių artimųjų pasakojimų apie tremties baisumus, nepakeliamas gyvenimo ir darbo sąlygas, kančias ir skausmą, tačiau didžiulį norą ištverti, išgyventi ir grįžti ten, iš kur buvo išplėšti: „Atplėšti nuo gimtos Lietuvos žemės, tremtyje užgrūdinti gyvenimo kančių, sunkaus darbo, baisių netekčių, anksti subrendę, jie nepalūžo, nors ne kartą mirtis alsavo jiems į krūtinę. Šiandien, gyvendami tarp mūsų, jie skleidžia tikėjimo, tvirtybės, vilties ir meilės gimtajai žemei šviesą.“ (Apybraiža „Kelionė ne savo noru“).
Tiek Sidabravo gimnazijos aktų salėje, tiek prie koplytstulpio „Laukusiems ir nesulaukusiems laisvos Lietuvos“ vyko nuoširdus istorinės atminties puoselėjimo kartų dialogas. Mokiniai ne tik klausėsi sukrečiančių pasakojimų apie tremtį, dainavo dainas, kūrybinėse dirbtuvėse darė Vilties paukščius, bet ir patys analizavo tremties įvykius, žiūrėjo ir aptarė dokumentinį filmą „Ledo vaikai“, uždegė žvakutes bei padėjo gėlių prie koplytstulpio mirusiems tremtiniams. Prasminga iniciatyva „Vilties paukštis“ mumyse įžiebė pasididžiavimo jausmą nepalaužiama lietuvių tautos dvasia tremtyje ir suteikė drąsos kalbėti apie sovietų valdžios represijas bei baisumus, tremiant nekaltus žmones į Sibirą, lagerius. Tai yra ta istorine tiesa, kuri sukūrė dabartinės Lietuvos valstybingumo pamatus. Liudijimai apie praeitį, archyviniai dokumentai ir istorijos žinojimas padeda mums objektyviai vertinti praeitį, suvokti dabartį ir planuoti savo, tautos ir visos šalies ateitį. Istorija – tai dabarties gyvenimo mokytoja.
