Dabar lankosi

Dabar svetainėje 117 svečių ir narių nėra

 

Vasarą žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, užsiima įvairiomis veiklomis, todėl padidėja traumų rizika. Štai keletas dažniausių traumų, pasitaikančių vasarą:

  1. Dviračių ir paspirtukų traumos: galvos sužalojimai, galūnių lūžiai ir sumušimai.
  2. Žaidimų aikštelių traumos: kritimai, kurie yra dažni, pasirenkant nesaugias ir neprižiūrimas aikšteles.
  3. Batutų traumos: kritimai nuo batuto gali sukelti galvos, kaklo ar galūnių traumas. Kai keli žmonės šokinėja vienu metu, padidėja susidūrimų rizika, galinti sukelti lūžius ar smegenų sukrėtimus​.
  4. Vandens pramogų traumos: skendimai, nugaros ir kaklo traumos, kurios dažnos dėl šokinėjimo į vandenį nežinomose vietose ar dėl nardymų sekliose vietose.
  5. Karščio ir saulės sukelti sužalojimai: šilumos smūgis gali atsirasti dėl ilgalaikio buvimo saulėje, dehidratacijos; saulės nudegimai, kurie atsiranda dėl ilgalaikio buvimo saulėje be apsaugos priemonių.

ATMINKITE - GYVYBES GELBSTI ŠALMAI!

Lietuvoje avarijų ir nelaimių, kurias patiria žmonės nedėvėdami šalmų, statistika kelia nerimą. Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis, eismo įvykiuose dažniausiai žūsta automobilių vairuotojai, tačiau nelaimių skaičius didėja ir tarp motociklų vairuotojų, dviratininkų bei elektrinių paspirtukų naudotojų​.

„Bolt“ paspirtukų naudojimo statistika Lietuvoje taip pat atskleidžia, kad nors nelaimingų atsitikimų skaičius mažėja, sužalojimų vis tiek pasitaiko. 2021 m. 10 tūkst. kelionių teko 0,235 nelaimės, o tai rodo, kad apsaugos priemonės, tokios kaip šalmai, yra itin svarbios siekiant užtikrinti saugumą​.

Dėl apsaugos priemonių, kaip šalmai, nedėvėjimo daugėja ir vaikų nelaimingų atsitikimų Net apie 60% vaikų Lietuvoje važinėdami dviračiais nedėvi šalmų, kas padidina riziką susižaloti galvą kritimų metu. Sužalojimai galvos srityje yra ypač pavojingi ir gali lemti ilgalaikes sveikatos problemas ar net mirtį. Be to, dviratininkų sužalojimų statistika rodo, kad šalmų dėvėjimas galėtų reikšmingai sumažinti sunkių traumų skaičių​. Taip pat svarbu paminėti dar vieną labai populiarią transporto priemonę – elektrinius paspirtukus. Pabrežiame, kad važiuoti paspirtuku daugiau nei vienam asmeniui, o ypač, kartu vežtis mažus vaikus – neatsakinga ir itin pavojinga!

Vaikai taip pat dažnai patiria sužalojimus žaidimų aikštelėse ir mokyklose, kur šalmai nėra įprastai naudojami. Tačiau kartais žaidimų aikštelėse galima pamatyti vaikų, kurie vis dėlto dėvi šalmus, nes atvyko dviračiais, tad jiems gerokai sumažėja rizika patirti galvos traumas.

DIDŽIAUSIAS PAVYZDYS – TĖVAI!

Natūralu, jog vaikai mėgdžioja savo tėvus. Ir jei tėvai važiuodami dviračiu dėvi šalmus ir kitas apsaugos priemones, vaikams tai taip pat tampa įprastu, privalomu dalyku. Tiesa, vis dar dažnai galime pastebėti, jog dviračiais važiuojantys vaikai šalmus dėvi, o tėvai – ne. Juk tėvai yra patys svarbiausi vaikų ugdytojai, todėl jų elgesys ir vertybės daro didelę įtaką vaikų vystymuisi ir elgsenai.

RINKITĖS TIK SAUGIAS IR PRIŽIŪRIMAS ŽAIDIMŲ AIKŠTELES

Anot vaikų chirurgo Benedikto Jonuškos, dažniausiai žaidimų aikštelėse krenta ir traumuojasi vaikai nuo 5 iki 9 metų. Daugiau nei 70% trauma įvyksta krentant ant žemės, o tik apie 10% susitrenkus į žaidimų aikštelės įrenginius. Tikimybė stipriau susižeisti yra didesnė krentant nuo didesnio nei 1,5m aukščio. Žaidimų aikštelėse taip pat labai svarbus pagrindas, nes esant specialiam ir kokybiškam pagrindui vaikų traumos būna kur kas lengvesnės.

BATUTAI – viena iš dažniausių traumų priežasčių!

Pasaulinė vaikų chirurgų ir traumatologų organizacija vaikams tokio laisvalaikio praleidimo būdo išvis nerekomenduoja dėl labai didelės trauma rizikos – ypač vaikams iki 6 metų.

Vaikų chirurgo Benedikto Jonuškos teigimu naudojantis batutais rizika susižeisti krentant yra didelė, ypač kai batutai įrengiami nedideliuose kiemuose, kur aplink yra įviausių objektų, nėra specialių apsaugų, batutai pastatomi nelygiose vietose ar kai batutu naudojasi daugiau nei vienas vaikas. Bandymai ant batuto atlikti įvairius triukus taip pat gali baigtis labai skaudžiai. Pasitaiko atvejų, kuomet traumos, patirtos ant batutų, baigiasi net mirtimi. Aprašoma, jog iš visų pacientų, patyrusių traumas ant batutų nuo 10 iki 17% patiria galvos ir kaklo traumas. Dauguma atsitikimų baigiasi raiščių patempimu, sumušimais, nubrozdinimais, lūžiais, ypač mažesniems vaikams.

Vis dėlto, jei tėvai nusprendžia rizikuoti ir leidžia vaikams šokinėti ant batuto:

  • Vaikai turi būti prižiūrimi suaugusių asmenų;
  • Vienu metu šokinėti gali tik vienas vaikas;
  • Neleisti vaikams atlikti pavojingų apsivertimų ore;
  • Būtina užtikrinti, kad pagrindas po batutu yra lygus;
  • Būtina užtikrinti, kad aplink nėra medžių, pastatų ir pan.;
  • Būtina užtikrinti, apsauginių tinklų bei spyruoklių uždangalų naudojimą.

MAUDYTIS REKOMENDUOJAMA TIK PATIKRINTOSE VIETOSE

Visų pirma vandens telkiniuose besimaudantys turėtų mokėti plaukti. Nemokantys plaukti turėtų naudoti specialias plaukimo priemones (pvz.: liemenę). Jei yra galimybė, rinkitės vandens telkinius, kuriuos prižiūri patyrę gelbėtojai. Jei gelbėtojų nėra, stebėkite įspėjamuosius ženklus. Tėvai itin atidžiai privalo prižiūrėti besimaudančius vaikus, nes tik akimirksnis skiria linksmybes nuo nelaimės. Nerekomenduojama nardyti nežinomuose vandens telkiniuose. Prieš nardant būtina įvertinti telkinio dugną, gylį bei ar po vandenių nėra pašalinių objektų (metalinių strypų, akmenų ir pan.). Nesimaudykite pavartoję alkoholio ir neleiskite to daryti kitiems.

 TINKAMAI APSISAUGOKITE NUO SAULĖS IR ŠILUMOS

     1. Apsauga nuo saulės

  • Naudokite apsauginius kremus nuo saulės: Rinkitės kremą su bent 30 SPF (saulės apsaugos faktorius). Tepti kremą reikia bent 15 - 30 minučių prieš einant į lauką ir pakartotinai kas dvi valandas, ypač po maudymosi ar prakaitavimo​. Vaikams naudokite kremus su 50+ SPF.
  • Dėvėkite apsauginius drabužius: Naudokite lengvus, ilgomis rankovėmis drabužius, skrybėles su plačiais kraštais ir akinius nuo saulės su UV apsauga.
  • Venkite tiesioginių saulės spindulių: karštomis dienomis rekomenduojama nuo 10:00 iki 16:00 nebūti lauke, nes tuo metu saulės spinduliai yra stipriausi.
  1. Apsauga nuo šilumos smūgio
  • Gerkite daug vandens: karštomis dienomis būtina gerti daugiau vandens, net jei nejaučiate troškulio. Venkite alkoholio ir gėrimų su kofeinu, kurie gali dehidratuoti oreganizmą.
  • Ieškokite šešėlio: ilsėkitės pavėsyje arba vėsiose patalpose, ypač karščiausiomis dienos valandomis.
  • Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius: rinkitės šviesius, natūralių medžiagų drabužius, kurie padeda kūnui kvėpuoti ir nesulaiko šilumos​.
  • Venkite intensyvios fizinės veiklos: stenkitės neperkrauti savęs fiziniu darbu ar sportu karščiausiomis dienos valandomis. Jei reikia dirbti ar sportuoti, darykite tai anksti ryte arba vėlai vakare, kai oras yra vėsesnis.
  1. Ženklai ir pirmoji pagalba patyrus šilumos smūgį
  • Šilumos smūgio simptomai gali būti stiprus galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, raumenų mėšlungis, didelis prakaitavimas, blyški ar drėgna oda, greitas ar silpnas pulsas, ir sąmonės netekimas​.
  • Jei įtariate, kad kas nors patiria šilumos smūgį, nedelsdami išveskite jį iš karštos aplinkos į vėsią vietą, nuimkite perteklinius drabužius, drėkinkite odą vandeniu ir vėdinkite. Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei būklė sunkėja ar nepraeina.

Nuo visų traumų apsisaugoti neįmanoma, tačiau įmonoma sumažinti riziką patirti traumą. Būtina sąmoningai įvertinti aplinkybes ir atsakingai pagalvoti apie galimas pasekmes.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro kolektyvas linki smagios ir saugios vasaros!

 

Paveikslėlis

 

Kalendorius

Paskutinį mėnesį Liepa 2024 Kitą mėnesį
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
week 27 1 2 3 4 5 6 7
week 28 8 9 10 11 12 13 14
week 29 15 16 17 18 19 20 21
week 30 22 23 24 25 26 27 28
week 31 29 30 31
JSN Epic is designed by JoomlaShine.com